tūlinėti

tūlinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. Ut, Ūd kėblinėti, bindzinėti: Jau vaikas tūlinė́ja Prn. Jis nieko neveikia, tiktai tūlinė́ja apie namus Lzd. | Oras blogas, vištos mažai tūlinė́ja, kiaušinių mažiau deda Aln. | refl.: Jau vakaras – anys bastos, tūlinė́jas LTR(Grv). Eik darban nesitūlinė́jęs Rod. 2. Ds, Prn, Lš lėtai, nevikriai darbuotis.